- karališkis
- 1 karalìškis, -ė smob. (2) K, karãliškis (1) OG170 1. priklausantis karaliui valstietis, ne baudžiauninkas: Jie – karališkiai, činšiniai, lažo jau seniai neina V.Myk-Put. Ir kapčių pas mus jokių nėra: mes visi karališkiai Vaižg. Žmonės, karališkiais vadinami, užvis Viekšnių ir Tryškių parakvijose, didžiuojas M.Valanč. 2. SD114, R229, K karaliaus dvaro žmogus, dvariškis, karaliaus tarnas: Šisai karališkis labai viežlybas vyras yra buvęs BPII480. Bylojo jopi karališkis BPII473. Bylot teikės anop ... karališkiop MP359.
Dictionary of the Lithuanian Language.